Didžiosios Lietuvos visuomenės informavimo priemonės išsisemia. Tai rodo ne tik nuolatinis jų dairymasis į užsienio rinkas ir įvairių projektų perpirkinėjimas, bet ir kur kas nemalonesni veiksmai, kaip kad temų, idėjų, o galiausiai net ir straipsnių (ar jų dalių) perrašymas iš dar nepopuliarių tinklaraščių.
Penktadienio vidurdienį portale delfi.lt publikuotame straipsnyje „Nauji dokumentai lytį pasikeitusiai vilnietei – tik po teismo“ (aut. Eglė Digrytė) tiksliai perrašytos kelios pastraipėlės teksto, kuris jau gerokai anksčiau publikuotas portale zurnalistika-kitaip.lt. Deja, E. Digrytė nutarė, kad visa tai žymėti kaip citatą – netikslinga, o dar ir nurodyti šaltinį, kaip kad derėtų, neverta.
Bet zurnalistika-kitaip.lt komanda šį „nesusipratimą“ aptiko, kelis kartus perskaitė ir nustėro – pasirodo būna ir taip?
Po telefoninio pokalbio su E. Digryte suderėtas tikrosios tų eilučių autorės pavardės publikavimas.
Mažas pasiekimas – E. Digrytė vis tiek nenurodė pilnos citatos (žr. nuotraukas straipsnio apačioje).
Ech, tegul jau būna taip. Argi gaila kolegei rudens proga paskolinti kelias pastraipas?
Tik įdomu, ar kitą penktadienį galiu aš pasiskolinti kokį delfi.lt straipsniuką?
Sakote „ne“? Ei, juk kolegos...
P. S. – galite paaiškinti, ar tai žurnalistų darbo specifika: pasiskaitai - patiko, perrašai ir publikuoji? Fui...
2009-10-09 (penktadienis) 14:00, www.delfi.lt publikuoto straipsnio screenshot'as
Straipsnio originalas portale www.zurnalistika-kitaip.lt
Nuoroda: I dalis. „Aš - moteris...“





















