Daug mažų laikinų gėdų, kurios keičia viena kitą, kartojasi tos pačios vis kitais pavidalais ir kelios nuolatinės.

Nuoroda

Gėda, gėda, kokia GĖDA. Man vien gėda skaityt ką mieloji Judita parašė. Gėda vardan gėdos, nei jokių pavyzdžių išnagrinėtų žiniasklaidos gėdos stulpo, nieko.
Pavarkšlenimas ir tiek. Jaučiu, kad kai kuriuose komentaruose būna daugiau analitinės žiniasklaidos gėdos išanalizavimo, negu šitame mažame sms pranešime.

Nuoroda

Jeigu jaučiame gėdą – reiškia turime jausmus, kurie leidžia susimąstyti ar pripažinti savo klaidas: išanalizuoti ėjimus nuo pirmo iki paskutinio žingsnio, ir jeigu reikia – kažką dar pataisyti, kad gėdos šešėlis netrukdytų nei dieną , nei naktį „laisvai kvėpuoti“.

Nuoroda

miela Jūrate, su tokiu pat džiaugsmu kaip Judita šitame "straipsnyje" rėkia, kad gėda žiniasklaidai, panašiai visa Lietuvos liaudis rėkia, kad "Visi valdžioje yra vagys, nekšai, negerbiantys tautos". Patys nieko apie tai neišmano ir nežino kas kur ir kada ir kiek pavogė. Svarbu garsiai rėkti, nes kiti tą patį rėkia. Aš nekalbu apie tokias stambias viešas valdžios aferas kaip Leo ar Mažeikiu nafta. Jeigu kažkoks politikas už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus nusiperka džipą, tam tikri gėdos analitikai tai išanalizuoja ir paviešina. Čia aš nematau jokios gėdos paviešinimo. Tiesiog literatūrinia šūkavimai ir ką aš dabar turėčiau galvoti, kokia gėda nematydamas jokios gėdos ir pavyzdžių. Dabar aš matau tiktai rėksmus beigi varkšlenimus. Žiniasklaidos gėdos tipai. Nematau jokios žiniasklaidos gėdos tipų, gal čia mano asmeniška problema, bet nieko kaip eilinis skaitytojas neįžvelgiu. Kiek galima verkšlenti, jeigu Judita sako, kad gėda, reikia savo teiginį pagrįsti.

Nuoroda

Yra gėda, bet nėra stulpo? Čia ne gėda, o atgailavimas ... ;]

Nuoroda

Protingiausių susirinkimas žiūriu prasidėjo be manęs. Chi :D
Koks dar žiniasklaidos gėdos stulpas, geriau iškart ant ją laužo! Chi chi

Nuoroda

Šnekėjo Fredis apie Jūratės toleranciją :), ir ko gero klydo, zanalitikui ji netokia tolerantiška kaip gėjams :)
Man tas žodis žiniasklaida tikrai nusibodo. Nes kai pasako apie ją, tai iškart visi protinga pradeda šnekėt teorija. Informacija slystas dalykas. Galima vadovėlius apie Rusiją perrašyt ir nieko. Laikraščiai išvis daro ką nori. Informacijos gavėjai neturi būt atlėpausiai ir su viskuo sutikt tai nebus ir gėdos niekam.

Nuoroda

Nenorėdamas pretenduoti į rimtą komentavimą noriu atkreipti dėmesį į gėdingus reiškinius žiniasklaidoje: visos jos priklauso konkretiems savininkams ir tai lengva suprasti iš spausdinamos medžiagos: priešininkų triuškinimas, saviškių aukštinimas. Vilniuje daugiausiai platinami, ir skaitinami laikraščiai, o dar ir turintys krepšinio komandą Vilniuje visada, kiekviena proga ir be progos bloagai atsilieps apie Kauną, miestą, kuris irgi turi savivaldybės remiamą krepšinio klubą. Kitos tradicinės, nuolatinės, įsisenėjusios žiniasklaidos bėdos yra: paviršutiniškumas, antianalitiškumas, paslėptas, nedeklaruotas angažuotumas, tendencingumas, polinkis į geltonąją literatūrą - nuogi papai, horoskopai, nuolatiniai ir įkyrūs publikavimai apie tai kas su kuo miega, ką valgo, kur ilsisi.
z-analitikas, paleidęs kakarynę per visą tinklaraštį zurnalistika-kitaip, matyt norėjo sugromuluoto ir išanalizuoto apie aptariamą problemą teksto iš ponios Juditos Jensen, kuri tik uždavė klausimus skaitytojams ir privertė juos pagalvoti patiems.
Labai geras atostoginiu režimu parašytas tekstukas, įsiutinęs garbųjį ir tolerantiškąjį žiniasklaidos ekspertą -mėgėją z-analitiką.

Nuoroda

Gėda – nelaukiamas jausmas, dėl kurio nuleidžiame galvą, nežiūrime į akis ar kaip vėžys nuraustame. Prisigalvojame begalę priežasčių – kad tik apgauti save ir pasiteisinti, kol suprantame, kad atitolintas laikas nuo paprasto atsiprašymo apgaubia slogiu nežinomybės šydu ne tik tave, bet ir tą, kuris seniai nusipelnė atsiprašymo.

Nuoroda