Ketvirtadienį naujienų portale lrytas.lt publikuotas Godos Juocevičiūtės straipsnis-komentaras „Pedofilų sąmokslas – opiumas liaudžiai“ privertė stabtelėti.

Pirma mintis perskaičius tekstą: esu bendruomenės, neseniai sužinojusios apie seksą, dalis, kuri dar nėra pasitenkinusi elementariais žaidimais lovoje, todėl pedofiliniai iškrypimai – ne mūsų, lietuvių, nosiai, o dėl visko visada kalti nešvarūs politiniai žaidimai.

Pirma emocija: ironiškas nusivylimas – nejaugi mes lovoje prastesni už belgus, švedus ir net danus?

Pirmas atradimas: „Lietuvoje, jei ir vyksta toks dalykas kaip seksas su vaikais, tai netyčia, iš nežinojimo, kas tai yra.”

Pirmas džiaugsmas: pirmas atradimas sukėlė juoką.

Antras nusivylimas: štai kas dedama į pirmas tinklalapių pozicijas ir pirmus laikraščių puslapius.

***

Teisybė, kad po Kauno įvykių protingai rašyti ir kalbėti apie pedofiliją – aukštasis mokslas, reikalaujantis teisinių žinių, įvykių faktų ir ypatingai subtilaus pateikimo. Tačiau net ir tai negarantuoja objektyvumo - per daug susiskaldymo visuomenėje. Galbūt štai kodėl galima rasti ne vieną rimtą žurnalistą, nepateikiantį savų versijų, o tik stebintį procesus.

Bet ne visi tokie. G. Juocevičiūtė savo poziciją pademonstravo tiesmukiškai. Pasak jos, pirmiausia todėl, kad „Lietuvoje išvis nėra jokios erotinės kultūros net užuomazgų“, kad „Lietuvoje maždaug iki 2000-ųjų sekso išvis nebuvo“, Marijos žemėje ir pedofilų negali būti. Tiesa, autorė pažymi savo taisyklės išimtį – „Lietuvoje, jei ir vyksta toks dalykas kaip seksas su vaikais, tai netyčia, iš nežinojimo, kas tai yra.”

Apie ką kalbame? Įdomūs autorės logikos vingiai: dėl erotinės kultūros stokos mes negalime žinoti ir negalime norėti pedofilinių iškrypimų, tačiau dėl naivaus nežinojimo įmanomi santykiai su vaikais? Jei tekstą būtų galima prilyginti elektros instaliacijai, tai šioje vietoje po „trumpo sujungimo“ mes jau būtume likę be jos.

G. Juocevičiūtė savo darbe pateikia lietuviškos kaimo kultūros vaizdą („Apspangę mechanizatoriai dar nuo chruščiovmečio, kai visi laukai buvo apsodinti kukurūzais, tratina savo pačių iš pieno plaukusias, anksti subrendusias geltonkases dukras, tačiau tai nelaikoma jokiu kriminalu.“), kuris neatspindi tikrovės ir nėra pagrįstas jokiais faktais. Nesuvokiamas ir G. Juocevičiūtės noras menkinti bei skurdinti Lietuvos piliečių garbę. Juk net ir autorės akcentuojamas kaimietiškumas (?) nėra neigiamas reiškinys.

O dar autorė sako, kad seksas Lietuvoje žinomas tik nuo 2000-ųjų... Jei taip būtų, turbūt ji pati per dešimtmetį nebūtų  „įkandusi" tokių „prasmingų“ žodžių junginių kaip „moterų vagų arimas“ ar „tratina savo pačių iš pieno plaukusias, anksti subrendusias geltonkases dukras“. G. Juocevičiūtė „spinduliuote spinduliuoja“ žurnalistine etika bei tiek erotine tiek bendrąja kultūra.

Tikėkimės, kad autorės šūvis yra taip gausiai „suteptas“, jog neteks matyti atitinkamų pavyzdžių kasdien. Priešingu atveju, vargšai žmonės, kurie skaito ir tiki tuo, kas parašyta.