Neoficialioje aplinkoje sulaukus klausimo, kuo tradicinė žiniasklaida skiriasi nuo internetinės, ėmiau vardinti. „Internetinėje - operatyvumas, interaktyvumas, milžiniškos vaizdinių priemonių galimybės, prieinamumas, galėjimas informaciją taisyti bei pildyti čia ir dabar...“, - rinkau mintis. Deja, pašnekovas tik klastingai šypsojosi ir tarsi paslaptį patyliukais išdavė atsakymą: „Tradicinėje spaudoje rašomi straipsniai, internetinėje – „keyword‘ų rinkiniai.“

Keyword‘ai (liet. reikšminiai žodžiai, raktažodžiai) – tai kiekvienos temos būdingesnieji žodžiai, vartojami (paliekami) tekstuose kaip pėdsakai, pagal kuriuos asmenys, tokius pačius žodžius rašantys internetinės paieškos laukeliuose, gali lengvai surasti anuos tekstus. Štai pavyzdys: į internetinės paieškos laukelį įvedę žodžių junginį (raktažodį) „žiniasklaida Lietuvoje“, sulauksime pasiūlymų skaityti tekstų šia tema ir konkrečių tekstų, kuriuose esti minimas žodžių junginys.

Žiupsnelis ironijos minėtame atsakyme, tačiau paties fakto paneigti neįmanoma - dalis tekstų kuriami akcentuojant internetinės paieškos sistemose dažniausiai formuluojamas užklausas. Tad dar viena paslaptis iš užančio yra ta, jog šį internetinės rinkodaros ginklą galima išnaudoti pagal paskirtį ir labai teisingai, t. y. žinoti aprašomos temos raktažodžius ir juos palikti kaip pėdsakus, arba šią galimybę išnaudoti tiesmukai verslaujant, t. y., pavyzdžiui, internetinėje žiniasklaidoje kurti tyčinius tekstus pagal paieškoje populiarius žodžius. Paskaičius kai kurių naujienų portalų savaitės įrašus nesunku nuspėti, kurie būdingi žiniasklaidai, o kurie kurti neaiškiais tikslais.

Žinoma, internetinė žiniasklaida jokio nusikaltimo nedaro. Vienintelė blogybė ta, kad, turėdama rankose puikią priemonę, ja naudojasi nesaikingai ir taip mažina kokybiškos informacijos kiekį.

Kadangi internetinės žiniasklaidos atstovai visus šiuos niuansus išnaudoja kurdami ne tiek kokybišką, kiek neapibrėžtą informaciją, nesinori, kad progą pasinaudoti internetinės rinkodaros dalimi – raktažodžiais – dėl nežinojimo praleistų įvairūs kiti portalai. O juk ir tinklaraštininkams nepakenks šioks toks supratimas, kur ir su kuo valgyti raktažodžius.

Raktažodžių mokslas prasideda nuo pagrindinio tikslo – būti surastu. Kitaip tariant, palikti ryškius temos pėdsakus, kad būtent aprašytosios temos ieškotojai galėtų lengvai ją surasti. Tačiau net idealiausiai ir tiksliausiai parinkti raktažodžiai negali būti vien tik jų kratinys. Raktažodžiai – tik raktai, o svarbiausia – tikslingas ir naudingas tekstas.

Prieš imantis rašyti bet kokį tekstą, mintyse paprastai jau žinoma tema, idėja, keliami klausimai, problemos ir ...pagrindiniai temą atspindintys žodžiai. Elementarus pavyzdys, prieš rašant tekstą apie Valentino dieną, mintyse sukasi žodžiai „meilė“, „jausmai“, „širdelės“, „šventė“, „raudona spalva“. Bet kol kas tik mintyse jie ir lieka.

Pagrindinis dėmesys – į tekstą: problema, įvykiai, nutikimai, aprašymai, emocijos, klausimai, idėjos, pasiūlymai ir visa kita, kas kiekvieno rašytojo manymu turi būti paminėta tekste. Rašant nereikia jokių dirbtinių raktažodžių „kaišiojimo“! Vienas kitas raktažodis natūraliai įsilies (būtų keistas tekstas apie Valentino dieną, jei nei vienas iš minėtų temos raktažodžių nepritiktų jame), o kiti raktiniai žodžiai gali būti priderinami tekste jau baigus rašymo procesą. Visgi, svarbiausia – teksto vientisumas, o raktažodžių derinimas – antraeilis dalykas. Tiesa, taisyklė „Raktažodžiai ant atskiro lapo, tekstas nepaisant ano lapo ir kai kurių raktažodžių iš lapo pritaikymas tekste!“ įsisąmoninama labai lengvai ir pasitarnauja temos vientisumui, bei nenuklydimui „už kilometro“ nuo jos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad raktažodžių „kaišiojimas“ į tekstą – sudėtinga užduotis: žodžiai neturi kartotis, kalba tekste negali nuskursti, neretai prireikia kaitalioti žodžių ir sakinių tvarką, o sinonimų išmanymas šioje užduotyje ypač praverčia.

Tad sudėtingiausia užduotis – kaip tinkamai parinkti raktažodžius. Primityviausias pasiūlymas gali būti toks: teksto tema bent pačiam autoriui visada turi būti aiški; tereikia sukelti „minčių lietų“ ir užsirašyti žodžius, kurie autoriui atspindi temą, o gal yra ryškios nuorodos į ją. Iš keliolikos minčių reikia išsirinkti tiksliausiai temą atspindinčias.

Interneto vandenyse laisviau besijaučiantys gali lengvai susirasti tinklapius, kuriuose kelių klavišų spustelėjimu sužinomas vieno ar kito raktažodžio populiarumas tarp internetinės paieškos naudotojų ir, jei sugalvotasis raktažodis nėra populiarus, jis pakeičiamas kitu. Pavyzdžiui, tokią paslaugą siūlo Google Trends.

Kitas raktažodžių pasirinkimo ir gryninimo būdas yra galvojimas, kokius raktažodžius vestum internetinėse paieškose, jei norėtum rasti tekste pateiktos informacijos? Sekant ankstesniu pavyzdžiu - „Valentino diena“, „meilės šventė“... Tai dar tikslingesni raktažodžiai, kadangi čia prasideda „aukštasis“ raktinių žodžių mokslas. Vienažodiniai raktažodžiai – „meilė“, „širdelė“ – gerai, tačiau dar geriau, kai tai yra žodžių junginiai – „meilės šventė“, įsimylėjėlių diena“...

Na, ir bene pagrindinė mintis apie raktažodžius – jie negali būti svarbesni už teksto vientisumą, kad ir kokia galinga ši priemonė yra. Belieka ją tikslingai išnaudoti.

Na, o ironiškojo atsakymo sumanytojas, kaip vėliau pats paaiškino, tokią mintį išgrynino ne iš karto, tačiau lytiškumo ir seksualumo temų dažnumas internetinėje žiniasklaidoje lėmė neginčijamą nuostatą: internete ieškoma pikantiškų tekstų ar vaizdinių, o žiniasklaida su žiniomis apie internetinę rinkodarą skuba prisitaikyti prie paklausos.

Žiniasklaidą palikime. Užtenka žinoti, kad dėl raktinių žodžių ir kiekviena kokybiška žinia gali susilaukti populiarumo.