Lapkričio mėnesio „IQ“ žurnale – kvietimas į Taikomosios politikos instituto organizuojamą konferenciją „Įtraukianti politika: paklausos ir pasiūlos problemos?“. Konferencijoje pranešimus skaitys Šarūnas Gustainis (apie kartų kaitą Lietuvos politiniame žemėlapyje), Leonidas Donskis (apie gražiojo politikos veido paieškas Lietuvoje), Saulius Jurkevičius (apie pilietinį ugdymą Lietuvos mokyklose) ir kiti daugiau ar mažiau žinomi asmenys, tačiau apie vieną konferencijoje numatomą pranešimą ir pranešėją, verta padiskutuoti nelaukiant nei konferencijos, nei pranešimo turinio – tai naujienų portalo DELFI vyriausia redaktorė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė ir jos pranešimas „Ar įmanoma visuomenei atsakinga žiniasklaida mažoje Lietuvos rinkoje?“

Dar prieš tai – žvilgsnis į konferencijos organizatorių frontą. Išsamu?

Taikomosios politikos instituto tinklalapio „screenshot‘as“, darytas 2010 m. lapkričio 1 d.

Didžiausią lankytojų srautą, t. y., ir populiarumą bei įtaką, internete turinčios lietuviškos žiniasklaidos priemonės vadovė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė konferencijoje kalbės apie tai, ar įmanoma Lietuvoje žiniasklaidai būti atsakinga visuomenei. Leiskite paklausti, ar žiniasklaidos atstovai gali formuluoti tokius klausimus? Jei žiniasklaida nepajėgia būti atsakinga visuomenei, kam dar ji gali būti atsakinga? Verslui? Jei tik verslui, anokia tai žiniasklaida. Kam reikalingas Žurnalistikos institutas ir kam ketverius metus vargta žurnalistikos studentai, jei jie patenka į žiniasklaidos verslą, kuris po dešimties, penkiolikos ar daugiau gyvavimo metų vis dar svarsto, ar įmanoma visuomenei atsakinga žiniasklaida mažoje Lietuvos rinkoje?

Jei iškeltas klausimas, bus ir atsakymų. Kažkas tvirtins, kad neįmanoma. Ir kas tada? Nuleisime „sintetinę“ žurnalistų moralės kartelę, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą galėsime švystelėti per bortą ir jau niekas nekvaršins galvų dėl šališkumo, prastos kokybės ir manipuliacijų visuomene?

Bet kadangi klausimas „Ar įmanoma visuomenei atsakinga žiniasklaida mažoje Lietuvos rinkoje?“ jau iškeltas – šaukštai po pietų.

Yra kita šios konferencijos, o tiksliau, būtent minėto M. Garbačiauskaitės – Budrienės dalyvavimo, problema. Konferencija – viena populiariausių sukauptos informacijos pateikimų būdų su pranešimais ir diskusijomis. Neabejoju naujienų portalo DELFI redaktorės patirtimi ir įvairialype praktika, tačiau nuostabą kelia tokio klausimo aptarimas žiniasklaidos verslo atstovės lūpomis ir patirtimis, o ne žurnalistikos teoretikų žiniomis. Juk žiniasklaidos atsakomybė – tokia „nuobodi“ ir tik „pilkoms mokslo žiurkėms“ tinkanti tema, kad garsiausiai konferencijoje kalbėti, t. y., pranešimą skaityti, galėtų ne kas kitas kaip tik „sausąją“ žurnalistikos mokslų dalį išmanantys asmenys. Kodėl žurnalistikos verslui atstovaujantieji susidomėję visuomenei atsakinga žiniasklaida? Sustabdykite gatvėje ar parduotuvėje prie kasos bet kurį žurnalistikos teoretiką – neabejoju, jis patikins, jog visuomenei atsakinga žiniasklaida ne tik įmanoma, bet ir privaloma.

Iš parduotuvės teoretiką nusiveskite į konferenciją. Vieną, antrą, trečią. Tuomet bent į kelias radijo stotis. Didžiausia užduotis – nusiveskite jį į komerciniuose televizijų kanaluose transliuojamų laidų filmavimus ir paprašykite, kad jis papasakotų visuomenei apie žiniasklaidos atsakomybę. Tikrai, auditorija mielai paklausytų žurnalistikos teoretikų minčių apie šiuolaikinę žiniasklaidą: kaip jie vertina daugelio laikraščių puslapiuose publikuojamą informaciją, per televiziją transliuojamas laidas ir jų turinį bei kaip atsargiai jie knibinėja internetinės žiniasklaidos klodus.

Nereikės organizuoti tiek daug konferencijų viešbutyje „Best Western Vilnius“, nereikės susidomėjusiems beprasmiškai ieškoti išsamesnės informacijos apie tokius organizatorius kaip Taikomosios politikos institutą, o nauda bus nepalyginamai didesnė.

Ar įmanoma visuomenei atsakinga žiniasklaida, tik pati visuomenė ir tegali atsakyti. Jeigu visuomenei susivokti padėtų garsiai ir viešai kalbantys žiniasklaidos teoretikai, o ne verslininkai, būtų idealu. Kam vargintis dėl prašmatnių konferencijų salių nuomos? Kam tai naudinga? Bet kam, tik ne visuomenei...

...ir vos pervertus dvi dešimtis „IQ“ lapų – kvietimas į Lietuvos verslo konfederacijos organizuojamą konferenciją. Štai kur turi rinktis visi verslininkai.