Kažkada tik meilės eiles rašiusiems riteriams reikėjo žinoti, kaip pirmosiomis eilutėmis sudominti išlepusias damas. Dabar nėra nei riterių, nei meilės laiškų laukiančių damų, tačiau rašyti – ir tai daryti intriguojančiai – tapo privalu visiems. Antraip ne tik žurnalisto kelių lapų darbas nueis šuniui ant uodegos, bet ir reklaminė žinutė mobiliajame telefone bus ištrinta, jei pirmieji žodžiai nesuteiks intriguojančios informacijos. Intrigos kūrimas tekste – irgi mokslas.

Vienas iš būdų, kaip suintriguoti skaitytoją – pirmajame sakinyje pateikti žinią, akcentuojant „spalvingesnes“ jos detales. Pavyzdžiui, informacija apie medicininę pagalbą vyriškiui, suteiktą skrendančiame lėktuve, rodos, nieko nedomintų, tačiau detalės, jog ta pagalba buvo suteikta pasitelkiant lėktuve buvusius buities elementus – plastikinį butelį, peilį ir šakutę – žadintų intrigą.

Užmetus skaitytojams intriguojantį kabliuką, ilgėliau prie teksto išlaikyti juos gali rašytojo išmanymas, kaip naudoti veiksmažodžių laikų „galias“. Tai reiškia, kad galima pasakoti istoriją, kuri nutiko vakar ir naudoti būtąjį kartinį laiką, o apie pasikartojančius įvykius priminti būtuoju dažniniu laiku, tačiau plunksnos broliai ir seserys žino tai, kad intrigą ir įsijautimą didina esamojo laiko veiksmažodžių formos. Žinoma, yra niuansų, dėl kurių ne visur būtąjį laiką galima keisti esamuoju, tačiau, jei loginė seka nenukenčia, esamasis laikas skaitytojus išties įtraukia. Dar didesnę intrigą kelia rašytojų žaidimai ne tik laiko formomis, bet ir kitais veiksmažodžių kaitymo metodais.

Palyginkime:

„Duona ir vanduo – mūsų maistas“, pasakojo vaikai.

„Duona ir vanduo – mūsų maistas“, pasakoja vaikai.

Arba:

Sostinės traukinių stotyje policijos pareigūnai yra pastebėję narkotikų prekeivių.

Sostinės traukinių stotyje policijos pareigūnai pastebi narkotikų prekeivių.

Jei žinoma skaitytojų auditorija (o tai rašytojas privalo bent numanyti), vienas iš intrigos ir „įtraukimo“ garantų – žargonai. Šie netaisyklingi, kartais tyčia išdarkyti žodžiai tarnauja artumo jausmo sukūrimui, betarpiškumui ir pasitikėjimui.

Jaunimui skirtuose tekstuose apstu įspūdžių apie „štatus“, pasakojimų apie „šposus“ ir pasigėrėjimų uždirbtomis „štukėmis“, nors kitokiai auditorijai tas pats tekstas būtų patrauklesnis, jei informuotų apie valstijas, išdaigas ir pinigus.

Rečiau naudojamas, o ir skaitant į akis mažiau krentantis, tačiau intrigos ir emocionalumo užtaisą turintis daiktavardžių vienaskaitos vartojimas.

Palyginkime:

Prezidento atsisveikinimo žodis, žvilgsnis, mostas ir žingsnis demonstravo ryžtą.

Prezidento atsisveikinimo žodžiai, žvilgsniai, mostai ir žingsniai demonstravo ryžtą.

Kiek šios priemonės tinkamos viešajai erdvei ir ar besaikis jų naudojimas neprasilenkia su etika bei objektyvia informacija, kitas klausimas, tačiau, kol rašytojai kuria manipuliacijas žodžiais ir intensyviai jas taiko, skaitytojams pravartu apie tai būti girdėjus bent viena ausimi.