Dar praėjusiais metais užgimusi iniciatyva - patyrinėti skaitomiausių informacinių portalų straipsnius – yra sėkmingai tęsiama. Mini tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti privataus sektoriaus organizacijų pateikimą Lietuvos viešojoje erdvėje, po truputį įsibėgėja. Ką nuolatinis stebėjimas jau leido sužinoti, kokias pagrindines įžvalgas formuoja surinkta informacija, kas liko neatsakyta – apie tai ir ne tik šiame pranešime.

Primenu, kad stebėjimui pasirinkti 3 Lietuvoje populiariausi informaciniai portalai (delfi.lt, lrytas.lt, 15min.lt), kurie analizuoti jau 2 savaites, prisijungiant prie jų kas vakarą (19-21 val.). Fiksuoti straipsniai ir reklamos, esančios būtent e-puslapio viršuje, nes tai – ne tik pirminiai skaitytojui siunčiami dirgikliai, užsukus į svetainę, bet ir tradicinės spaudos pirmojo puslapio atitikmuo.

Peržvelgus daugiau negu 200 tokiose pozicijose buvusių straipsnių, nustatyta, kad iš jų daugiau nei 3/4 nekuria konkrečios įmonės vaizdinio, todėl detalesniam nagrinėjimui parinkta likusi dalis.

Pažymėtina tai, kad valstybės institucijų veiklą aprašančių publikacijų pastebėta gana nemažai, todėl jos buvo įtrauktos į tyrimą. Per šį laikotarpį paaiškėjo, kad straipsniuose dažniausiai minimas Lietuvos bankas.

Straipsniuose rasta įvairių verslo atstovų minėjimų (pvz.: „Snoras“, „Tez Tour“ ar „Kanco studija“), tačiau kurio nors vieno ryškiam išskirtinumui pastebėti reikalingas tyrimo tęstinumas (šiuo metu tai ir daroma).

Nustatyta, kad vaizduojant tiek verslo įmonę, tiek valstybinę įstaigą straipsnio autoriumi dažniausiai įvardinamas konkretus žurnalistas, o informacijos apie įstaigą šaltiniai - įmonės vadovas/darbuotojas, atitinkamos srities specialistas ir žurnalistas.

Deja, per dvi tyrimo savaites nepavyko rasti nė vieno straipsnio, kuriame, aprašant verslo įmonę, būtų pateikiama informacija apie jos dydį ar formą (UAB/individuali). Tirtuose portaluose publikacijos apsiribojo tik verslo subjekto pavadinimo įvardijimu antraštėje, tekste, o keliose iš jų ir įmonės prekinio ženklo fotografijomis bei pristatomu įvykiu, tiesiogiai besisiejančiu su įmone.

Analizuojant tokius tekstus paaiškėjo, kad neigiamo įvaizdžio pavyzdžių randama visose trijose stebimose svetainėse. Dažniausios apie valstybines įstaigas rašomų straipsnių temos yra mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas, atsainus valstybės tarnautojų darbas, lėšų trūkumas/naudojimas ne pagal paskirtį. Apie privataus sektoriaus įmones – vartotojų apgaudinėjimas teikiant nekokybiškas paslaugas.

Ryškiausi teigiamo įvaizdžio pavyzdžiai – „Regitra“ (operatyvus asmens, bandžiusio už draugą išlaikyti vairavimo egzaminus, patraukimas į atsakomybę) bei LTV „Bitinukai“. Pirmuoju atveju paviešinimas tampa prevencine priemone. Antruoju – viešas geriausių darbuotojų pagerbimas ir įvertinimas transliuoja ne vien tik LTV poziciją savo darbuotojų atžvilgiu, bet ir veikia kaip puiki priemonė, pridedanti papildomų taškų pozityvaus LTV įvaizdžio formavimui.

Apžvelgus pirminius tyrimo duomenis dar sunku apčiuopti konkrečius tam tikro informacinio portalo ir verslo/valstybinės įmonės sąlyčio taškus. Tačiau portale 15min.lt užfiksuoti du įdomūs straipsniai:

1. „Tradicinės lietuvių Kalėdos – „Akropolyje“ (puslapio atvaizdas)

2. „Vakaro susidūrimas prie „Akropolio“: į avariją pateko taksi, yra sužeistųjų“ (puslapio atvaizdas)

Pirmame iš jų norėta šeimos šventę Kalėdas priešpastatyti vartotojiškoms Kalėdoms prekybos centruose, tačiau pasigilinus tampa aišku, kad žurnalistės gvildenama tema nėra išbaigta. Straipsnis yra ne tik trumpas, bet jame kaip pavyzdys minimas vos vienas prekybos centras – „Akropolis“. Šis nupiešiamas kaip puiki vieta, į kurią visi skuba net ir per šventes. Toks pranešimas patalpintas žinių skiltyje, iliustruotas fotografija bei kurį laiką pabuvojęs matomiausioje pozicijoje nuskamba veikiau kaip dalinai sustyguota reklama šiai įmonei, nei susimąstyti verčiantis moralas.

Kitu straipsniu portale 15min.lt norėta informuoti visuomenę apie eismo nelaimę, įvykusią prie prekybos centro „Akropolis“. Šio PC pavadinimą galima rasti neilgos publikacijos antraštėje, 2 kartus tekste bei eismo įvykio foto galerijos pavadinime. Taip sudaromas ne konkrečios eismo įvykio vietos įvardijimas, bet netoli esančio prekybos centro akcentavimas.

Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjant galimai paslėptas reklamas straipsniuose, portale 15min.lt buvo aptinkamos ir šio prekybos centro reklamos.

Ar vertėtų šiuos tris pastebėjimus traktuoti kaip laimingus atsitiktinumus prekybos centrui „Akropolis“? Į šį klausimą argumentuotai padės atsakyti tolimesni stebėjimai ir internetinės žiniasklaidos mini tyrimo rezultatai.