Spaudai priekaištaujama dėl paviršutiniškų temų ir interviu klausimų. Reiškiamas nepasitenkinimas spaudos bėgimu per daugybę temų nė vienos išsamiai neanalizuojant. Tačiau paskutinių savaičių patirtis šiuo klausimu duoda naujų pamąstymų apie tai, kad vien tik spaudos kaltinti negalima, mat žiniasklaida nesigilina, o ir gilintis jau nėra kur – daug pašnekovų esminių klausimų vengia, mąstyti nemoka, pareikšti subjektyvią nuomonę bijo.

Peršasi nuomonė, jog žurnalistai – „piaro“ specialistai atlieka nuomonių formuotojų vaidmenį, kadangi vis rečiau žiniasklaidoje apskritai galima atrasti nuomonių. Dažnai net visuomenei žinomų asmenų dalijamuose interviu vengiama atsakinėti į esminius klausimus, nepateikiama ir aiški pozicija. Dažnai „uodega“ išsukama taip, kad visos pusės liktų patenkintos. Na, svarbu ir savęs nepalikti nepatogioje situacijoje.

Bendravimas ir tarimasis dėl minčių pasidalijimo su LR Seimo nariu tęsėsi iki to laiko, kol buvo pateikti klausimai. Gal vienas jų - „kiek tiesioginėje įstatymų leidybos organo veikloje gali lemti ir lemia žmoniškasis faktorius?“ – pasirodė per sudėtingas?

Muzikos grupių prodiuseriai irgi linkę atsakinėti į primityvius klausimus, tad turbūt neverta stebėtis, kad klausimas „kaip randate ribą tarp meno ir verslo?“ vienam jų pasirodė per baisus ir interviu derinimas nutrūko kaip ploniausia styga.

Tad ir toliau tenkinamės tokiais interviu klausimais kaip „kokius apatinius dėvite?“ arba „kokios spalvos drabužiai karaliauja jūsų garderobe?“.

Įdomius žmones pasirenkame scenai, žiniasklaidos puslapiams, televizijai ir net šalies valdymui...