Intelektinės nuosavybės vagysčių daugėja, o apie jos gynybą sklando gandai gandeliai: smulkių nusikaltimų nesuseksi, nesuregistruosi, o ką jau kalbėti apie kaltųjų paieškas bei bausmes; vertinga intelektinė nuosavybė nepaleidžiama į virtualią erdvę, o jei paleidai, gaudyk vėjus laukuose... Ir gaudomi.

Autorinių teisių ir intelektinės nuosavybės vagysčių internetinėje erdvėje klausimus aiškina advokatas Anatolijus Novikovas.

Visuose interneto tinklalapiuose galima rasti užrašą „Visos teisės saugomos“. Kokios tai teisės? Ir kas jas saugo?

Šias teises saugo Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Lietuvos Respublikos 2003 m. kovo 5 d. įstatymu Nr. IX-1355 (nuo 2003 m. kovo 21 d.) (Žin., 2003, Nr. 28-1125) nustatyta, kad:

1. Šis (Nr. IX-1355) Įstatymas taikomas autoriams bei gretutinių teisių subjektams, jeigu jo įsigaliojimo metu nėra pasibaigę iki šio Įstatymo įsigaliojimo galioję jų teisių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius ar gretutinių teisių objektus apsaugos terminai, išskyrus 2 punkte nurodytą atvejį.

2. Kai fonogramų gamintojų teisių apsaugos, suteiktos pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2000, Nr. 60-1985) 50 straipsnio 2 dalį, terminas pasibaigia 2002 m. gruodžio 22 d., fonogramų gamintojų teisių apsauga pagal šį (IX-1355) Įstatymą iš naujo nesuteikiama.

3. Bet kokie veiksmai, padaryti iki šio (IX-1355) Įstatymo įsigaliojimo ir nepažeidę tuo metu galiojusių įstatymų nuostatų, nelaikomi teisės pažeidimu ir nėra pagrindas atsirasti pagal šį Įstatymą suteikiamai teisei į autorinį ar kitą atlyginimą.

4. Iki šio (IX-1355) Įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio (IX-1355) Įstatymo nuostatoms.

Autorinių teisių objektas išvardintas minėto įstatymo 4 str.

Nors „Visos teisės saugomos“, intelektinės nuosavybės vagysčių daugėja. Kodėl?

Kai kam gali atrodyti, kad niekas jų nepagaus ir susidaro neteisingas nebaudžiamumo įvaizdis. Be to, internete labai daug galimybių parsisiųsti nelegalias (“nulaužtas”) programas ar kitus autorinių teisių objektus, kaip kino filmus, muziką, knygas ir t.t.

Kaip internetinėje erdvėje savo intelektinę nuosavybę pateikiantys autoriai turėtų ją apsaugoti?

Visų pirma, labai svarbu, kokiomis teisėmis naudojasi tas asmuo, ar tai yra jo nuosavybė, ar naudojasi pagal sutartį, taip pat ar tai yra privati svetainė (asmeninė), ar kieno nors administruojama, jei taip, tai imtis priemonių – susitarti su administratoriumi dėl maksimalios apsaugos nuo kopijavimo.

Kokios organizacijos pagal LR įstatymus turi ginti intelektinės nuosavybės autorius vagysčių atvejais? Ir ar tos organizacijos atlieka savo užduotį?

Tai reglamentuoja minėto įstatymo 65 str.

65 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo taikymo sritis:

1.  Autoriai, atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos ir kiti autorių teisių bei gretutinių teisių subjektai turi teisę perduoti savo turtines teises kolektyviai administruoti šiems tikslams specialiai įsteigtoms autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms (toliau - kolektyvinio administravimo asociacijos).

2. Lietuvos Respublikos 2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 (nuo 2006 m. spalio 31 d.) (Žin., 2006, Nr. 116-4400) redakcija.

Kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas:

1) muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis;

2) literatūros ir meno kūrinių transliavimui, retransliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką), taip pat kūrinių ir gretutinių teisių objektų padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete);

3) meno kūrinių, literatūros ar muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimui;

4) kūrinių ir gretutinių teisių objektų  kabelinei retransliacijai, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių kabelinės retransliacijos operatorių programos;

5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais  (audiovizualiniams kūriniams);

6) fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);

7) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;

8) šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, 15 straipsnio 4 dalyje ir 53 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyto atlyginimo už perduotą išimtinę teisę nuomoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą arba jų kopijas surinkimui;

9) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;

10) kūrinių atgaminimui reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu popieriuje);

11) knygų ir kitų leidinių panaudai bibliotekose;

12) kūrinių viešam rodymui;

13) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais;

14) kitiems kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimo būdams pagal pasirašytas sutartis dėl kolektyvinio teisių administravimo.

67 straipsnis. Kolektyvinio administravimo asociacijų uždaviniai ir funkcijos.

Kolektyvinio administravimo asociacija atstovaujamų autorių ir gretutinių teisių subjektų vardu ir remdamasi pasirašytomis sutartimis dėl teisių kolektyvinio administravimo atlieka šias funkcijas:

1) suteikia naudotojams neišimtines licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus;

2) renka ir išieško autorinį atlyginimą už kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas neišimtines licencijas;

3) paskirsto ir moka surinktą autorinį atlyginimą savo atstovaujamiems autorių ir gretutinių teisių subjektams;

4) be atskiro įgaliojimo teisme ir kitose institucijose gina savo kolektyviai administruojamas autorių teises ir gretutines teises;

5) atlieka kitas kolektyvinio teisių administravimo funkcijas vadovaudamasi sutartimis dėl autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo.

Lietuvoje žinomiausia institucija yra LATGA (Lietuvos autorių teisių gynimo agentūra).

Koks procesas turėtų vykti LR įstatymų nustatyta tvarka, įvykus intelektinės nuosavybės vagystei?

Jei įvykdoma vagystė, tokiu atveju yra pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl intelektualinės ar pramoninės nuosavybės vagystės, ar neteisėto naudojimosi, ar valdymo. Procesas vyksta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Kokios bausmės numatomos intelektinę nuosavybę neteisėtai pasisavinusiems asmenims?

Tai reglamentuoja LR Baudžiamojo kodekso XXIX skyriaus straipsniai. Juose yra numatytos tokios sankcijos: arba viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas. Maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki trejų metų.