Kokių temų analizės būtų užėmusios tuos laikraščių lapus, kuriuose tiek laiko šmėžavo Drąsiaus Kedžio istorijos niuansai? O kas būtų vietoj homoseksualų eitynių peripetijų aprašinėjimų? Tušti spaudos lankai juk nebūtų išleisti, o televizijų tinkleliai taip pat būtų buvę kažkuo užpildyti. O kuo?

Per dalį savaitės (nuo D. Kedžio kūno atpažinimo iki jo laidotuvių) LR Seime užregistruota šūsnis teisės aktų projektų. Ar žiniasklaidos dėmesys buvo padalintas lygiomis dalimis ir bėglio istorijos niuansams ir Seimo darbo stebėsenai, kokia ji, rodos, esti nuolatos? Sprendžiant pagal minimo laiko leidinių pagrindines antraštes, Seimo darbas buvo toli gražu ne stebėjimo zonoje. Belieka tikėtis, kad nieko rimto nepraleista ir registruoti teisės aktų projektai, nutarimai ir kitų vingių pasekmės nenustebins žioplinėjusių.

Kai likus dviems dienoms iki homoseksualų eitynių, jos buvo atšauktos ir visa žiniasklaida virte virė įvairių pasisakymų katile, kas dar gero (ar blogo?) vyko Lietuvoje ir pasaulyje? Juk pasaulis „nemetė visų darbų“ ir nesigriebė už galvų kartodami „kur ta valstybė“ į internetinės paieškos laukelį vesdami žodį „Lithuania“. O buvo tiek gražių dalykų (beje, apie tai rašyta, tik ar skaityta?): Londono Guildhallo muzikos ir dramos mokykloje studijuojanti lietuvė Martyna Jatkauskaitė po įspūdingo konkursinės programos atlikimo apdovanota aukso medaliu; šių metų gegužės 6 dieną – lygiai 104 metai po Vilniaus rotušėje suvaidinto pirmojo (po Spaudos draudimo) lietuviško spektaklio – tragedijos „Pilėnų kunigaikštis“; bei startavo devynioliktosios žurnalistų dienos LeŽuDi.

Temos „persidengia“, temos viena kitą užgožia, temos konkuruoja. Ir pagalvojus... Viskas dėl brangaus auditorijos dėmesio.