Nuvilnijo straipsnio apie žurnalistais dirbančius vaikus atgarsiai ir ne vienam skaitytojui mintys apie tai įsitvirtino kaip neginčijama tiesa: vaikai – tai nepatyrimas, nemokėjimas ir ribota atsakomybė. Kol vieni verkšlena neva atradę tikruosius nekokybiškos žiniasklaidos kaltininkus, kitiems galima pasiūlyti susipažinti su šiandienos žurnalistų valdomais resursais ir nuspręsti, kaip išmintinga žiniasklaidos atstovus vertinti pagal amžių.

Anksčiau ir dabar

Žurnalistikos teoretikas Filipas Mejeris (Philip Meyer) yra rašęs, jog dalį žinių ir įgūdžių, reikalingų jo karjerai 20 amžiaus žiniasklaidoje, jis įgavo dar besimokydamas vidurinėje mokykloje – pavyzdžiui, aiškių ir lengvai suprantamų sakinių rašymo. To, ko savo mokykloje negalėjo gauti, mokėsi savarankiškai - pavyzdžiui, fotografijos. Tačiau skaitmeninės žiniasklaidos epocha pažėrė priemonių ir įrankių kaip iš gausybės rago, o jų įvaldymui prireikė nuolatinio sekimo, stebėjimo ir tobulinimosi. Savo įgūdžius tamsiajame kambaryje gaminti nuotraukas F. Mejeris dabar vadina atgyvena.

Rašymas, fotografija, garso ir vaizdo įrašų darymas, interneto resursų valdymas ir, žinoma, asmeninės savybės – visa tai susiję. F. Mejeris teigia, esą žurnalistai, galintys atlikti daugiau negu vienos srities užduotis, visuomet bus vertinami ir populiarūs.

MB, RSS, SEO, URL... Kas tai?

Akronimais ([gr. akros — kraštinis + onyma — vardas], santrumpos rūšis — iš pavadinimo žodžių pirmųjų raidžių sudarytas naujas žodis) koduojamos įvairios skaitmeninės priemonės, padedančios gauti, valdyti ir pateikti informaciją, todėl žurnalistai vis glaudžiau bendradarbiauja su informacinių technologijų specialistais. Kai kurie žurnalistikos teoretikai linkę manyti, jog šios dvi diciplinos turėtų susilieti dar artimiau, o žurnalistai, siekiantys atsiriboti nuo informacinių technologijų, šiandien jau vertinami itin atsargiai – skaitmeninėje žiniasklaidoje rezultatai pasiekiami tik susinchronizavus informacijos apdorojimą ir IT išmanymą.

Knygų apie žurnalistiką autorius Markas Brigsas (Mark Briggs) teigia, esą ne vienas interneto vartotojas pasiklysta akronimų klampynėje, tačiau to išvengti galima tik aiškinantis pilnąsias jų reikšmes: RSS – Really Simple Syndication, MB – Megabyte, SEO - Search Engine Optimization, URL – Uniform Resource Locator...

Šiandienos žurnalistams tai – pirmosios klasės uždaviniai. Dėl teisingo skaitmeninių resursų valdymo atveriami keliai, vedantys į auditoriją, o jų ignoravimas verčia rašyti stalčiui ir fotografuoti asmeniniam albumui. Todėl, iššifravus akronimų reikšmes, prieš akis - naujos platybės naujiems mokslams.

Akronimais užkoduotos priemonės – tik techninė dalis. Visai kaip rašymas. Klausimas „kaip rašyti?“ atitinka naująjį klausimą „kaip tikslingai panaudoti priemones?“. Todėl žurnalistui nesvetimos psichologijos mokslo žinios, vadybos išmanymas, rinkodaros pagrindai, kalbų valdymas...

Redakcija ar asmenybė?

Žurnalisto kaip asmenybės vaidmuo ryškėja. Apie tai liudija asmeniniai žurnalistų tinklaraščiai ir asmeninėmis žiniasklaidos atstovų savybėmis grindžiamos televizijos ar radijo laidos... Redakcijos ir lieka redakcijomis, tačiau iš kiekvienos „išspinduliuojami“ šaukliai, garsiai kalbantys, gerai atrodantys ir turintys nuomonę.

Nors kažin ar redakcijos linkusios skatinti žurnalistus kurti nepriklausomus tinklaraščius ir juose skelbti neasmeninę informaciją, visgi tokie kuriami. Jei Lietuvoje vos vienetai, pasaulyje – šimtai. Žurnalistai nebijo kalbėti savo vardu. Žurnalistai veikia kaip asmenybės. O asmeninių resursų valdymas – dar didesnis menas.

Kur amžius?

Žurnalistui privalomų žinių sąrašą galima tęsti ir tęsti. Kelių aprašytų resursų valdymas – tik punktyrinė linija. Dar svarbiau, kad, kaip yra sakiusi ir Komunikacijos mokslus Vokietijoje studijuojanti Agnė Graikšaitė, žurnalistika – amatas. Amatininkas tobulėjas kasdien. O karjeros laiptelių šturmui vienam prireikia pusamžio, kitam – akimirkos tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku.

Amžius? Tvirtai tikintiems, kad žurnalistais dirbantys „vaikai“ – blogis, įsitikinimų keisti jau ir nereikia. O kitiems galima pasijuokti: žiniasklaidoje būtinas operatyvumas, lai „vaikai“ ir laksto – jie greitesni.

Jei kalti tik netaktiški klausimai, menka problema. „Vaikai“ iš „suaugusiųjų“ šio mokslo dar galėtų ir pasimokyti, o štai IT resursai ir naujų technologijų kūrimas, kas neatsiejama nuo žiniasklaidos, vis dažniau jaunosios kartos atstovų rankose.