vaikų namai

Pasibaigusios šventės nejučia ir vėl mus įsuko į nesibaigiančią rutinos karuselę. Eglutes nupuošėme ir sudėjome prie konteinerių, papuošimus paslėpėme dėžėse, šventinės nuotaikos išgaravo ir viskas grįžo į savas vietas, rodos, taip ir turi būti. Tik...

Viskas prasidėjo nuo anoniminio moters pasakojimo apie administracijos darbuotojus iš vaikų namų sau pasiimančius „gėrybių“.

Iš pirmo žvilgsnio pasakojimas galėjo „praslysti pro akis“, tačiau man tai buvo kabliuko užmetimas.

Taip jau būna, kad tas, kas turi kažką įdomaus ir vertingo papasakoti, dažniausiai bijo pats garsiai prabilti.

Prašydama paviešinti mintis, moteris primygtinai kartojo nepamiršti nerašyti jos vardo. Gerai, tegul būna taip.... O mintys...