Laidojimo papročiai keičiasi ir Lietuvoje

Kremavimas klaipedojeLietuvoje kasmet miršta apie 40 tūkstančių žmonių. Nors nei žmonių palaikų laidojimo įstatymas, nei Romos Katalikų Bažnyčia neprieštarauja kremavimui, pas mus vis dar gerokai populiaresnis tradicinis mirusiojo laidojimas užkasant karstą su mirusiojo palaikais. Tokia pat tendencija pastebima ir visoje Europoje ir JAV, kur kremuojama tik 30-40 proc. visų palaikų. Kremavimas gerokai populiaresnis Skandinavijoje, ypač Norvegijoje. Priminsime, kad kremavimas arba kremacija yra mirusio žmogaus palaikų sudeginimas iki pelenų. Kremavimo proceso metu žmogaus kūnas, įdėtas į medinį karstą, gabenamas į kremavimo krosnį, kur virsta pelenais.

Lietuvoje pirmasis krematoriumas, įkurtas Kauno medicinos universitete, pradėjo veikti 1936 m. ir veikė net iki 2003-ųjų, nors jau daug metų iki uždarymo nebebuvo naudojamas šiam tikslui. Tik 2011 m. Lietuvoje pradėjo veikti kitas šiuo metu taip pat vienintelis krematoriumas Kėdainiuose, kur jau pirmaisiais veiklos metais atlikta daugiau nei 1000 kremavimų. Per praėjusius metus atlikta gerokai daugiau – net 3812 kremavimų. Tačiau jau daug metų lietuvių palaikai kremavimui gabenami ir į kaimynines valstybes – į Latvijos ir Lenkijos krematoriumus. Šiuo metu ypač populiarus 2016-iaisiais metais Suvalkuose, vos 50 kilometrų nuo Lietuvos-Lenkijos pasienio atidarytas krematoriumas ACHERON, privertęs net ir Kėdainių krematoriumą sumažinti paslaugų kainas. Pats kremavimas Lenkijoje kainuoja gerokai pigiau, tačiau bendra paslaugos kaina priklauso ir nuo atstumo, kurį vežami mirusiojo palaikai. Taigi jei reikalingas kremavimas klaipedoje, Palangoje, Kretingoje ar kituose miestuose, nemažai nutolusiuose nuo Lenkijos, kremavimo Suvalkuose kaina bus nedaug mažesnė, nei Kėdainiuose.

Vien tai, kad ir Klaipėdoje, ir Vilniuje, ir Kaune taip pat netrukus atsidarys keli nauji krematoriumai, rodo šios paslaugos populiarėjimą. Ko gero viena iš priežasčių – emigracijos įtaka. Tiesiog kremuoti palaikai, laikomi urnoje kolumbariume, nereikalauja jokios priežiūros. Tai itin aktualu artimiesiems į gimtinę grįžtantiems tik retkarčiais ir neturintiems nei laiko, nei noro savo atostogų skirti kapo tvarkymui.

Žinoma, svarbūs ir teisiniai dalykai – žmogus gali būti kremuotas tik tuo atveju, jei prieš mirtį pasirašė notaro patvirtintą sutikimą, o jei tokio raštiško sutikimo nėra, pakaks, jei to pageidauja mirusiojo giminės arba sutuoktinis. Taigi svarbu apie tai diskutuoti su artimaisiais ir, esant vienam ar kitam pasirinkimui, pranešti apie tai šeimos nariams, kad netekčiai įvykus netikėtai, būtų iš anksto aišku, kokį laidojimo būdą rinktis.

Submit comment

Allowed HTML tags: <a href="http://google.com">google</a> <strong>bold</strong> <em>emphasized</em> <code>code</code> <blockquote>
quote
</blockquote>