Yra temų, kurios žmogų domina, bet jį baido sudėtinga terminologija ir dažnai nesuprantami „vingiai“. Biochemikas Jonas Cicėnas praveria biochemijos mokslų „šydą“, kad kiekvienas žvilgteltų į sudėtingą ir labai įdomią sritį.
Biochemija - mokslas apie..?
Biochemija – mokslas, tiriantis cheminius procesus gyvuose organizmuose, tiksliau, gyvoje ląstelėje. Dažnai biochemija persipina su kitomis artimomis jai biomokslų sritimis : ląstelės biologija, biofizika, molekuline biologija.
Štai ir mano atveju, nors mano laipsnis vadinasi “ PhD in Biochemistry” iš tikrųjų, daugiausia esu dirbęs ląstelės biologijos bei molekulinės vėžio biologijos srityse. Tiesa, šiems tyrimams dažniausiai naudojami biochemijos ar molekulinės biologijos metodai. Taigi, trumpai apibrėžti biochemiją nėra taip lengva. Faktiškai visi molekuliniai biomokslai siekia išsiaiskinti procesus gyvose ląstelėse, jų komponentus.
Kam šis mokslas naudingas? Ką biochemijos srities žinios duoda pasauliui?
Praplėskime šitą klausimą: ką visi molekuliniai biomokslai duoda pasauliui? Į šį klausimą atsakymų galėtų būti daug, todėl pasirinksiu vieną: svarbiausia sritis - medicina. Dauguma pasiekimų vėžio, AIDS, diabeto ar net nutukimo gydyme yra „atėję” iš biochemijos, molekulinės ar ląstelės biologijos tyrimų. Tiesą sakant, dėl to biomedicininiai mokslai yra labiausiai finansuojami iš visų mokslo sričių tokiose šalyse kaip JAV, Vokietija ar Japonija.
Dauguma žmonių, deja, ypač Lietuvoje net nežino, kiek daug yra pažengta, pavyzdžiui, vėžio ar AIDS diagnostikoje bei gydyme.
Mokslo pasiekimų dėka AIDS jau nėra tokia mirtina liga, kokia buvo devintame dešimtmetyje. Padedant antivirusiniams vaistams, kurie stabdo viruso dauginimąsi, ligonis gali išgyventi dešimtmečius. Deja, šie vaistai yra brangūs, todėl prieinami tik šalyse, kuriose normaliai sutvarkytas sveikatos draudimas.
Tiriamos ir kitos ligos, ne tik vėžys ar AIDS. Daugiausia finansavimo sulaukia mokslininkai, tiriantys diabetą, nutukimą, Alsheimerio bei Parkinsono ligas.
Laboratorija, kurioje šiuo metu dirbu, tiria tinklainės degeneraciją - ligą, kuri sukelia aklumą 1 iš 4000 žmonių pasaulyje.
Mokslas - nuobodybė. Kaip galima paneigti šį teiginį?
Čia – perspektyvos reikalas… Jums gali atrodyti, kad mokslas yra nuobodybė, man - kad žurnalistika. O jei rimtai, manau, kaip kam… Kai kurie dalykai laboratorijoje būtų įdomūs bet kam, kai kas būna nuobodu net ir man pačiam.
Tikriausiai vienas įdomiausių dalykų, ką man yra tekę padaryti laboratorijoje, tai dvigalvis varlės Xenopus laevis buožgalvis… Manau, tai daug kam nebūtų nuobodu!
Ar tokioje, rodos, tikslioje ir niekada neklystančioje sferoje įvyksta kuriozų, linksmybių?
Visų pirma, nieko nėra niekada neklystančio... Na, gal tik žmonos...
Kuriozų būna, bet retas iš jų būtų juokingas ne biochemikui... Na, nebent aš, įsikišęs skalpelį į kelnių kišenę ir jį pamiršęs... Gerai, kad tik ranką susipjausčiau, o ne atsisėdau...
Vietoj kuriozų geriau anekdotą apie ląsteles papasakosiu:
Žmogus sako “moksloholikui” ląstelės biologui: „Tu esi tokio siauro mąstymo, užsiėmęs vien tik savo ląstelėmis. Tu nieko nežinai apie pasaulį, kuriame gyveni. Pavyzdžiui, ką tu žinai apie kultūrą?“
Ląstelės biologas pagalvojęs sako: „Tu turi omeny ląstelių kultūrą? “
Ar galite pakomentuoti kelis naujausius pasiekimus biochemijos srityje ir ką tai duoda pasauliui?
Galbūt ne pats naujausias pasiekimas, bet tikrai labai svarbus - vaisto Gleevec (Imatinib) atradimas. Šio vaisto sėkmė atspindi naują kryptį vėžio gydyme. Vaistas nukreiptas tiesiai į baltymą, atsakingą už vėžio vystymąsi.
Daugumai priešvėžinių vaistų nebūdingas specifinis poveikis. Jie naikina ir vėžines, ir normalias ląsteles, todėl sukeliami pašaliniai poveikiai.
Gleevec ir kiti panašūs į jį vaistai (Iressa, Herceptin) specifiškai veikia tik vėžį sukeliančias ląsteles. Vaistas Gleevec veikia chroniškos leukemijos, specifinio geno koduojamą baltymą bcr-abl, kuris pasireiškia 90% chroniškos leukemijos atvejų. Šis vaistas buvo pirmas tokio tipo vaistas ir jo sėkmė įkvėpė tolimesnius tokių vaistų tyrimus bei naujų baltymų, „tinkamų” tokiai terapijai, paieškas.
Manau, ką tai duoda pasauliui, komentuoti nereikia.
...]
