Šiuo metu įvairius teiginius stengiamasi paremti moksliškai ir tai, žinoma, yra sveikintinas dalykas. Tačiau vis dažniau abejotinus teiginius ar net atvirą melą bandoma „apvilkti“ mokslo rūbu. Pseudomoksliniai teiginiai vis dažniau panašėja į mokslinius ir ne mokslininkams dažnai būna sunku suprasti, kas yra kas. Vieni geriausių pseudomokslo pavyzdžių - kreacionizmo teiginiai (kurie ypač paplitę JAV, nors evoliuciją yra pripažinusios visos pagrindinės bažnyčios, įskaitant Vatikaną) bei įvairūs „moksliniai“ straipsniai, randami jonizatorius reklamuojančiuose interneto puslapiuose. Taigi, kokie kriterijai turėtų būti taikomi teorijai, kad ji būtų pripažinta moksline?

Teorija turi būti:

1. nuosekli;
2. bet kokio reiškinio paaiškinimui turi būti naudojama kaip galima mažiau prielaidų. Jei kelios teorijos vienodai gerai paaiškina stebimą reiškinį, reikia rinktis tą, kuri reikalauja mažiau prielaidų;
3. naudinga (t. y. aprašanti bei paaiškinanti stebėtą fenomeną);
4. empiriškai patikrinama;
5. paremta pakartotinais kontroliuojamais eksperimentais;
6. koreguotina ir dinamiška (galima keisti atsiradus naujiems eksperimentiniams duomenims);
7. progresyvi (paaiškinanti viską, ką paaiškina prieš tai buvusios teorijos ir dar daugiau);
8. ji pati turi pripažinti, kad gali būti neteisinga bei koreguotina.

Kad bet kokia hipotezė ar teorija būtų laikoma moksline, ji turi atitikti bent daugumą (o idealiai - visus) aukščiau išvardintus kriterijus. Jei ji atitinka tik du ar mažiau šių kriterijų, ji jokiu būdu neturi būti vertinama kaip mokslinė.

Vis dėlto, kaip, nebūnant mokslininku, nuspręsti, ar teiginys yra moksliškai pagrįstas, ar ne? Visi mokslinių tyrimų rezultatai yra publikuojami. Jei žmogus teigia, esąs mokslininkas bei sakosi kažką atradęs, tačiau jis nėra savo rezultatų publikavęs, jau galite įtarti, kad jis pilsto iš tuščio į kiaurą.

Pateiksiu asmeninį pavyzdį (nenorėčiau pateikti kolegos pavyzdžių prieš tai jo neatsiklausęs): sakykime, aš teigsiu, kad radau vaistą, gydantį nuo vėžio. Vaistas toks „stebuklingas“, kad gydo nuo bet kokių vėžio formų! Net ir dr. M. Baužinskas bei dr. E. Daubaris (nesivarginkite, tokie dr. neegzistuoja, o jei yra sutapimų su tikromis asmenybėmis, iš anksto jų atsiprašau) išbandė mano vaistą ir sulaukė nuostabaus poveikio! Pavadinkime vaistą „cickotinib“. Na, o dabar pabandykite „googlinti“ arba dar geriau – paieškokite mano publikacijos apie šį vaistą biomedicininės literatūros duomenų bazėje PubMed. Kaip matote, nieko nėra, todėl šie mano teiginiai yra tiesiog šnipštas! Tačiau, jei aš jums pasakysiu, kad nustačiau, jog Akt baltymo fosforilinimas padeda nustatyti blogą prognozę krūties vėžio progrese ir paremsiu šį teiginį citata „Cicenas J, Urban P, Vuaroqueaux V, Labuhn M, Küng W, Wight E, Mayhew M, Eppenberger U, Eppenberger-Castori S. Increased level of phosphorylated akt measured by chemiluminescence-linked immunosorbent assay is a predictor of poor prognosis in primary breast cancer overexpressing ErbB-2. Breast Cancer Res. 2005;7(4):R394-401. Epub 2005 Mar 24.“, kalbėsiu rimčiau.

Nepasiduokite apgaulei. Ne visi žurnalai atitinka reikalavimus, kad būtų laikomi moksliniais. Pats geriausias būdas nuspręsti, ar žurnalas atitinka reikalavimus, patikrinti jį pagal tai, ar jis yra indeksuojamas ISI bei Medline (biomedicininių žurnalų atveju). Štai, kad ir mano minėto žurnalo atveju, galite pamatyti: “Tracked/indexed by PubMed, PubMed Central, Medline, Thomson Reuters (ISI)” ir t. t.

Žinoma, būna keletas naujų žurnalų, kurie, nors ir yra atitinkamo lygmens, dar nėra indeksuojami. Štai, vienas mano straipsnis yra publikuotas naujame žurnale. Tokiu atveju galite pasižiūrėti į šio žurnalo redakcinę kolegiją (angl. editorial board). Jei ji sudaryta iš rimtų mokslininkų, žurnalas turi potencialą būti indeksuojamas per dvejus metus.

Kita problema yra ta, kad mano anksčiau minėtos „organizacijos“ dažnai remiasi „mokslininkų“, kurių reputacija abejotina ar net aiškiai prasta, išvadomis. Mano jau anksčiau minėti kreacionistai dažnai remiasi „mokslininkais“, kurie savo mokslinį laipsnį yra „gavę“ neegzistuojančiose institucijose arba institucijos, kurias jie nurodo, neigia kada nors tą laipsnį suteikę.

Pavyzdžiui, „dr.“ Richard Bliss, dirbantis Kreacionizmo tyrimų institute (Institute for Creation Research), turi edukacijos daktaro laipsnį, suteiktą Sarisotos universitete Floridoje (University of Sarisota in Florida), neakredituotoje įstaigoje, kurios „ofisas“ yra viešbutyje. „Dr.“ Kelly Segraves, įkūręs Krecionizmo tyrimų centrą (Creation Science Research Center), iš pradžių teigė, kad daktaro laipsnis jam buvo suteiktas Krikščioniškajame universitete (Christian University), bet tokia įstaiga JAV neegzistuoja. Nuo 1981-jų jis jau nebenaudoja „dr.“ prie savo vardo, tačiau teigia turintis magistro (MSc) laipsnį iš Sekvojos universiteto (Sequoia University), kuris taip pat neegzistuoja. Kalifornijoje yra Sekvojos koledžas (Sequoia College), tačiau nėra įrašų, kad jame kada nors studijavo studentas pavarde Segraves. „Dr.“ Harold Slusher, įkūręs Kreacionizmo tyrimų draugiją (Creation Research Society), teigia, kad jam mokslų daktaro (PhD) laipsnis buvo suteiktas Kolumbijos Ramiojo vandenyno universitete (Columbia Pacific University), kuris yra neakredituota įstaiga. „Dr.“ Clifford Burdick iš Kreacionizmo tyrimų draugijos gavo savo mokslų daktaro laipsnį iš Fizinių Mokslų universiteto Arizonoje (University of Physical Sciences in Arizona), taip pat neakredituotoje įstaigoje, teikiančioje diplomus už pinigus. „Dr.“ Carl Baugh, įkūręs Krecionizmo muziejų Teksase, gavo antropologijos mokslų daktaro laipsnį Pažangiojo Mokslo koledže (College of Advanced Education) – neakredituotame koledže, kuris įkurtas Šervudo parko baptistų bažnyčioje (Sherwood Park Baptist Church). Jis taip pat turi kitą mokslų daktaro laipsnį, suteiktą Kalifornijos Teologijos mokykloje (California Graduate School of Theology ) – dar vienoje neakredituotoje įstaigoje.

Na, ir pabaigai mūsų didysis jonizuoto vandens mokslininkas - Telesforas Laucevičius! Cituoju: „1964 m. baigė Kauno Politechnikos Instituto cheminės technologijos fakultetą. Dirbdamas pagal specialybę įvairiose pareigose autorius nuolat domėjosi sveika gyvensena, organizmo galimybėmis pačiam įveikti susirgimus. Pastaruosius penkiolika metų T. Laucevičius pagrindinį dėmesį skyrė išskirtinėms jonizuoto vandens savybėms, ypač jo efektyviam panaudojimui susirgimų profilaktikai.” Pirma, gerbiamas mokslininkas neturi jokio mokslinio laipsnio, tik chemiko diplomą. Antra, cheminė technologija yra taip pat toli nuo biomedicininių mokslų kaip ir lazerių fizika!

Jei abejojate kokio nors mokslininko kompetencija, yra būdų pasitikrinti, ar tikrai minėtas mokslininkas yra tas, kuo teigia esąs. Vienas geriausių būdų – paieškoti straipsnių moksliniuose žurnaluose pagal kriterijus, kurios aš aprašiau aukščiau. Be to yra būdų sužinoti, ar mokslininkui tikrai buvo suteiktas mokslinis vardas bei kur jis buvo suteiktas. Štai vienas tokių būdų.

Baigdamas norėčiau pasakyti: netikėkite viskuo, kas jums brukama! Jūs turite teisę abejoti! Šią teisę mums suteikia demokratinės valstybės Konstitucija, todėl nebijokite pasitikrinti, ar nesate mulkinami!