Pro mažiausius ir kreiviausius plyšius į viešą erdvę ėmė lįsti informacija, esą Lietuvos žiniasklaida blokuoja didžiąją dalį jai nepalankios informacijos, susijusios su alkoholio reklamos draudimu, įsigaliosiančiu nuo 2012 metų. Aktyviausi įsigaliosiančio draudimo šalininkai sakosi turintys kovoti su nesąžiningu, piktybišku ir slaptu galimu žiniasklaidos ir alkoholio pramonės atstovų sutarimu, kuriuo siekiama užtikrinti alkoholio reklamos erdvę žiniasklaidoje bei pajamas už ją.

Apie šią painią padėtį dar gegužės 24 dieną „Marijos radijo“ eteryje buvo transliuojama laida su Jonu Dapšausku ir biomedicinos mokslų daktaru Aurelijumi Veryga. Specialiai „Žurnalistika kitaip“ skaitytojams – tekstinis laidos variantas.

Aurelijus Veryga: Ta tema yra ir skausminga, ir sudėtinga dėl kelių dalykų. Aš priminsiu istoriją, kad žmonėms susidarytų įspūdis, apie ką mes kalbame.

Alkoholio reklamos draudimas dar yra neįsigaliojęs. Jis turi įsigalioti tik 2012 metų sausio pirmą dieną. Kas yra daroma dabar? Dabar yra stengiamasi atšaukti tą įsigaliojimą, t. y., išbraukti visus straipsnius, kurie yra priimti jau 2008 metų balandžio mėnesį, kad (alkoholio reklamos – red. past.) draudimas neįsigaliotų. Reiškia, žmonės net nepamatys, kas turėjo atsitikti, nes nieko neatsitiks.

Jonas Dapšauskas: Kiek pamename, seniau buvo reklamuojami tabako gaminiai. Šiuo metu šitos reklamos nebeliko ir visi laimingi.

A. V. Ne visi laimingi. Apie gamintojus negali pasakyti, kad jie yra laimingi. Jie yra įsiutę. Bet yra kaip yra.

Dar vienas labai svarbus istorinis momentas, kurį irgi buvo bandoma nuneigti viešojoje erdvėje, kas buvo viso šito iniciatoriai. Aš priminsiu istoriją. 2007 metų pabaigoje – 2008 metų pradžioje, kai buvo svarstoma dėl alkoholio reklamos apribojimo dienos metu, tam apribojimui, kuris galioja dabar, pasipriešinimas buvo baisus. Buvo kalbama, kad išsikels televizijos iš Lietuvos, komercinės kelsis į Latviją. Aš taip ir nemačiau nei vienos, kuri išsikėlė – sėkmingai savo demagogijas skleidžia, gadina Lietuvos žmones, girtus vedėjus rodo, paskui aiškina, kad jiems hipertenzinės krizės ir panašiai. Viena iš jų dabar pripažinta neetiška. Grasino keltis – gaila, kad neišsikėlė. Iš tikrųjų, labai gaila, bet neišsikėlė. Ir jos niekur neišsikels.

Spaudimas buvo baisus. Tuo metu buvo sudaryta darbo grupė, kurioje didžiąją dalį sudarė arba alkoholio pramonės, arba su ja susiję žmonės. Šita darbo grupė pasiūlė, kad vietoj to, jog būtų priimtas dienos ribojimas, būtų įrašyta, kad visa reklama bus draudžiama nuo 2012 metų. Tai ne sveikatos žmonės pasiūlė draudimą, nes mes netikėjome, kad įmanoma tokį priimti, nes, jeigu buvo tokios peštynės dėl apribojimo dieną, kad kam nors iš mūsų bent svajonė tokia būtų kilusi, kad visai ją galima uždrausti, tai aišku, kad mes būtumėm už tai pasisakę, bet tai (alkoholio reklamos draudimas – red. past.) buvo pasiūlyta pramonės, tikintis, kad pavyks išvengti apribojimo dienos metu. O gavosi taip, kaip gavosi – prakišo viską ir įsigaliojo apribojimas dienos metu, o įstatyme liko „įkalta“ nuostata, kad nuo 2012 metų įsigalioja visiškas draudimas. Žodžiu, čia ne sveikatininkai pasiūlė – čia pati pramonė, žaisdama savo bjaurius žaidimus, tikėdamasi kažką „numuilinti“, „nusukti“, „įkišo“ ir dabar tas viskas atsisuko prieš juos pačius. Ir dabar nebėra kaip šnekėti.

Tai jie nedurni – dabar susirado kitus, kurie šneka. Kaip dabar šnekama: sako, nebuvo diskusijų, nebuvo aptarta. Kaip nebuvo aptarta? Kelis mėnesius virė kalba. Iš tikrųjų, buvo labai intensyviai diskutuojama. Koks neaptarta? Tai jeigu patys pasiūlė, tikėdamiesi išsisukti, tai dabar nereikia kaltinti kažko, kad kažkas nepamąstė, nepagalvojo.

Tai yra labai svarbus momentas, kaip viskas prasidėjo. Žmonės tai yra užmiršę. O pramonės atstovai vienoje televizijos laidoje baisiai nustebo, kai aš tai pasakiau „Na, negali būti.. Jūs ir pasiūlėte“. Baikite! Pasinaršykite internete ir jūs rasite – yra pilna straipsnių, taigi spauda tada visa mirgėjo.

J. D. Tai koks jų (alkoholio pramonės – red. past.) tikslas tada buvo tai siūlyti?

A. V. 2007 metais 2012 metai atrodė baisiai toli - penkeri metai. Tai per penkerius metus ir Seimas pasikeitė, visai kiti Seimo nariai buvo išrinkti, tai jie (alkoholio pramonės atstovai – red. past.) tikėjosi, kad neįsigalios ribojimas dienos metu, o kai ateis laikas, tai tą draudimą bus galima vėl „numuilinti“ taip, kaip dabar yra bandoma padaryti. Tik tiek, kad dabar tas viskas yra daroma slaptai. Ir šitą dalyką aš noriu akcentuoti.

Niekur viešoje erdvėje, išskyrus vieną kitą radijo stotį, kurios yra daugiau katalikiškos, išskyrus katalikišką žiniasklaidą, vieną kitą sąžiningesnį portalą, informacijos apie tai, kas vyksta, jūs nerasite. Todėl, kad yra susitarimai ir visa informacija yra blokuojama. Na, nacionalinis transliuotojas išleidžia naujienas apie tai (alkoholio reklamos draudimo įstatymo peripetijas – red. past.), nėra jos labai intensyvios. „Žinių radijas“ transliavo, nes jie, kiek žinau, nereklamuoja alkoholinių gėrimų ir neturi kažkokio finansinio intereso, o visi kiti yra susitarę ir aš puikiai įsivaizduoju, koks tai yra susitarimas.

Aš žinau, kad mes niekada negalėsime parodyti kažkokio dokumento ir įrodyti visų šitų dalykų ir gal net į teismą kas nors pasiūlys nueiti, bet aš įsivaizduoju, kad visa ta schema yra labai paprasta: alkoholio gamintojai susitarė su transliuotojais ir su spauda ir pažadėjo pirkti, užsakyti kažkokį labai konkretų kiekį reklamos, tiesiog sumokėti pinigus ir gal net sutarė ir dėl sumų, ir dėl kiekio, ir dėl panašių dalykų. Spauda sutarė su politikais - ne tik spauda – ir privačios televizijos – dėl, matyt, kažkokių reklaminių dalykų, nes artėja Seimo rinkimai, todėl jau yra pradėta ruoštis. Ir visi laimingi dabar.

Žiūrėkite, kas vyksta: Seimo nariai registruoja pataisas ir tai vyksta dideliu greičiu, niekam nieko nesakius, niekam niekur nesiafišuojant – tiesiog išlenda vieną dieną. Per savaitę yra duodamas nurodymas, kad Seimo Teisės departamentas parengtų išvadas. Jos jau parengtos yra ir netgi antradienį (red. past. – radijo laida transliuota 2011 metų gegužės 24 dieną) buvo pabandyta tai įtraukti į Seimo darbotvarkę kaip rezervinį klausimą. Tik vėliau išėmė. Bet jūs įsivaizduokite, koks tai greitis! Ir dar pagrindinis situacijos veikėjas, visų šių reikalų vairuotojas Vitas Matuzas, viešoje erdvėje pasakoja, kad tų registruotų pataisų tikslas – paskatinti diskusiją. Tai su kuo kas diskutuos? Kada? Kai bus priimtos pataisos, tai tada bus diskusija?

J. D. Kalbant ta tema, tragiškiausia yra tai, kad šią iniciatyvą iškėlė būtent Tėvynės sąjunga - Krikščionių demokratų flangas.

A. V. Tai – pats žiauriausias dalykas. Tačiau aš galiu pabandyti suprasti ir paaiškinti. Gamintojai (alkoholio – red. past.) jau ne vieną kartą nusvilo, todėl jie mokosi. Kaip kiekvienas parazitas gamtoje, kurį apipila kokiu nors parazitų naikinimo skysčiu ir trupučiuką apipliko, mutuoja ir pradeda mokytis gamtoje išgyventi, jis darosi ne blogesnis, bet geresnis parazitas. Bakterija: antibiotikų duodi, dalis jos dvesia, o dalis, kuri lieka gyva, tampa dar baisesnė. Tai šitie (alkoholio gamintojai – red. past.) mokosi. Jie mokosi pačia baisiausia prasme. Jie mokosi iš tabako pramonės, kuri turi baisiai gerą praktiką: žino, kaip reikia manipuliuoti, žino, ką reikia daryti.

Tai jie (alkoholio gamintojai – red. past.) išmoko dvi pamokas. Viena – mažiau kištis patiems. Pamoką išmokę, jie susirado tokių, kurie šneka už juos – žurnalistai, žiniasklaida. Neva gamintojai niekuo dėti, o pagrindinis nukentėsiantis – žiniasklaida. Prisiminkite, kai buvo kalbama apie draudimą rūkyti baruose, restoranuose, ne tabako pramonė šnekėjo, o šnekėjo barų, restoranų asociacijos. Žodžiu, kažkokie mistiniai veikėjai, kurie yra remiami „Philip Morris“, dar kažkieno...

Kita pamoka, kurią jie išmoko, kad reikia mažiau dirbti su liberalais, nes pastebėjo, kad mes liberalus nuolat kritikuojame. Sugalvojo gudrų planą – paimti Tėvynės sąjungą ir Krikščionis demokratus ir tada „cypdavatkės“ nieko nesakys, nes čia – savi. Baisiai susimovė. Mes ne partija ir koalicija ir mes nežiūrime, kokia partija ką siūlo.

Jeigu žmogus daro gerą darbą, man visai neįdomu, kokiai partijai jis priklauso, o jeigu jis daro blogą darbą, tai dar blogiau, jeigu jį daro savas žmogus, t. y., tas, kuris turėtų vertybes atstovėti.

J. D. Išvardinkime, kas tie iniciatoriai, kurie siekia stabdyti degradaciją stimuliuojančių gėralų reklamos draudimą.

A. V. Mano sąraše trijų žmonių nėra, tačiau, nepaisant to, aš paskaitysiu: Vitas Matuzas, Petras Luomanas, kuris po to paskambino ir atsiprašė, kad yra suklaidintas, Jurgis Razma, Agnė Bilotaitė, Kęstutis Masiulis, Saulius Pečeliūnas, Vaidotas Bacevičius, Erikas Tamašauskas, Algirdas Butkevičius, Artūras Melianas, Kęstutis Daukšys. Yra keturiolika tą (alkoholio reklamos draudimo atšaukimo – red. past.) įstatymo projektą pasirašiusių žmonių.

Iš tikrųjų, mes iš karto sureagavome, mes parašėme frakcijai, iš karto tuos dalykus bandėme viešinti tam, kad šitie žmonės atsisakytų visų šitų dalykų. Dar daugiau – jie ne tik nesiruošia atsisakyti, dabar vyksta labai įdomūs dalykai! Kadangi į tai labai sureagavo visi – sureagavo moksleivių parlamentas, sureagavo studentų organizacijos – dabar iš tų žmonių, kurie registravo, plinta kažkokia propagandinė demagogija: siunčiami kažkokie laiškai, kad „jūs ne taip supratote“, kad „mes nieko neatšauksime“ ir panašiai. Žinote, kvepia sovietinių laikų kažkokia sunkiai suvokiama demagogija, maždaug „mes džiaugiamės jūsų iniciatyva ir toliau taip stenkitės“. Ką stenkitės?

J. D. Žmogus, taip pat dalyvaujantis viešinant visą šitą reikalą, pasakojo, kad sutikti Seime liberalai juokiasi, sako „žiūrėk, ne mes, o patys krikščionys demokratai stabdo šitą įstatymą, tai turbūt čia labai dora girdyti tautą ir stebėti, kiek mažai degradavusių Lietuvoje žmonių...“

Bet baisiausia, kad žiniasklaida yra ta vieta, kuri gauna labai dideles pajamas už alkoholio reklamą. Skaičiuojama, kad apie 20 proc. pajamų žiniasklaida gauna būtent iš nuodų reklamos. Ir jeigu tie žmonės susipras, kad jie dalyvauja tautos žudymo plane, tai žiniasklaida neteks 20 proc. pajamų. Bet negi man ir eiliniam Lietuvos žmogui dėl to turėtų širdį skaudėti?

A. V. Aš noriu pastebėti dar vieną momentą iš tų propagandinių laiškų, kuriuos minėjau. Seimo nariai sako, kad jie visąlaik buvo už alkoholio kontrolę, visą laiką stengėsi ir palaikė alkoholio kontrolę ir tiek gerų dalykų priėmė ir dabar tas (alkoholio – red. past.) vartojimas mažėja. Ar tiktų toks pasiaiškinimas: aš visą gyvenimą gelbėjau ir gydžiau vaikus, o dabar į gyvenimo galą galiu du nušaut. Galima? Mano padarytas geras darbas pateisina blogą?

J. D. Tačiau vieną reikia suprasti – šitas įstatymas tikrai ne du vaikus nušaus.

A. V. Jis pridirbs tokių dalykų... Tiksliau nepadarys to, kas tuos vaikus apsaugotų.

J. D. Artėja abiturientų šventės. Tegu garbieji Seimo nariai pasidomi, kas darysis per abiturientų šventes, kokie „bliūdai šnapso“ bus išgerti, kiek bus privemta, kiek bus reanimacijoje abiturientų, bus ir mirusių – kaip ir kiekvienais metais.

A. V. Kažkas važiuos girtas, vėl bus sakoma, kad kažkas kažko nedarė...

J. D. O dėl reklamos tai labai svarbu akcentuoti paprastą faktą – bent jau alkoholio reklama tikrai nėra informacijos pateikimas. Tai – stimuliavimas vartoti.

A. V. Pasakysiu paprastą pavyzdį: tikrai visi esate matę alkoholinio gėrimo reklamą; ir kokią informaciją ji suteikia apie produktą? Kad tai yra gera idėja, kad laikas švęsti, kad ateina vasara, geriausia, ką turime, subrandinta Lietuvos laukuose, rankų darbo šedevras... Kas pasakyta apie produktą?

J. V. Jeigu pasakytų, kad tai yra degradaciją stimuliuojanti priemonė, tada aš pasirašyčiau po tokia reklama. Dėmesio, jūs vartosite degradaciją... O ar reikia daug faktų, kad stimuliuoja degradaciją? Užtenka pasižiūrėti į teisėjus, kurie vartaliojasi kaip...

A. V. Teisėjus, policininkus, mokytojus, gydytojus – nesvarbu, visi turi problemų, kurią visuomenės grupę paimtum...

J. D. Turi problemų tie, kurie vartoja degradaciją stimuliuojančius gėrimus.

A. V. Grįžtant prie tų 20 proc., kurie buvo paminėti, svarbūs keli momentai. Iš tikrųjų, alkoholinių gėrimų reklama sudaro nemažą dalį reklamos pajamų žiniasklaidai ir, uždraudus reklamą, trumpuoju periodu po draudimo teoriškai turėtų sumažėti pajamos, tiesiog neliks jų. Aš jau minėjau, kad įstatymo pataisos buvo priimtos 2008 metų balandžio mėnesį. Tai reiškia beveik dveji metai praėjo nuo to, žiniasklaida turėjo dvejus metus laiko perorientuoti visą savo reklamos rinką, susirasti naujų klientų, ruoštis tam... Nieko nedarė! Iš viso nieko nedarė! Net nebandė nieko ieškoti. Kūrė planelį, kurį dabar paslapčiom bando įgyvendinti. Svarbiausia išlaukė vos ne iki paskutinio momento ir dabar, kai jau turi nuo Naujų metų įsigalioti (alkoholio reklamos draudimas – red. past.), rėkia, kad jie kraustysis lauk, kokia tai kvaila šalis ir t. t.

Ant stalo aš turiu pasidėjęs aiškinamąjį raštą, pasirašytą Seimo narių. Jame yra lentelė, kokioje šalyje kokie (alkoholio reklamos – red. past.) apribojimai galioja. Nežinau, specialiai ar netyčia Norvegijos ten nėra. Visos šalys sudėtos, bet Norvegijos nėra. Nėra, nes ten galioja alkoholio reklamos draudimas. Žodžiu, kiekvienas momentas yra piktybinis: paimta tas, kas patinka, o tas, kas nepatinka, - nepaimta. Ir sakoma, kad neįmanoma sureguliuoti, uždrausti ir panašiai. Tai gerai, dabar kiekvienoj šaly reklamos ribojimai yra skirtingi. Tai kaip tos šalys juos įgyvendina? Suprasčiau, kad niekur nėra jokių apribojimų...

J. V. Yra tokia mintis, neva užsienio kanalai galės reklamuoti, o lietuviški – ne.

A. V. „Al Jazeera“ tikriausiai ypatingai reklamuos. Mes juokiamės: tegul važiuoja mūsų „Stumbras“ į „Al Jazzera“ ir pasiprašo reklamuojamas. Sakykime užsienio kanalai, tarptautiniai kanalai, nesvarbu paimkime kokį norime, „Sport“, „National Geographic“, kas Lietuvoje yra žiūrimi? Jūs įsivaizduojate, kokia ten reklamos kaina? Ir koks Lietuvos aludaris arba degtindaris nupirks ją? O kas žiūrės tuos kanalus? Tai kokia bus reklamos kaina ir kokią ji grąžą duos?

Sako, kad rusiški kanalai čia suklestės. Minimas „Pervyj Baltijskij“... Jūs pasižiūrėkite tą kanalą, ten reklama lietuviška, tai reiškia valstybė gali kontroliuoti tą dalyką. Dar daugiau, „Pervyj Baltijskij“ atstovus visada pamatysite, kai vyksta koks nors renginys apie rūkymo žalą, apie alkoholį – jie visą laiką stovi ir prašo interviu, pateikia informaciją. O mūsų šitie neva lietuviški... Jie - niekada.

Ar matėte kada nors per TV3 ar LNK reportažą, žinutę apie rūkalų arba alkoholio žalą sveikatai? Gyvenime nesu matęs. Jie piktybiniai nuo pat pradžios buvo. Ir dar daugiau, TV3 – koks jis lietuviškas kanalas? Tai yra skandinavų kapitalo įmonė. Jis seniai nupirktas, jis seniai nebe lietuviškas. Ten nebėra nieko, susijusio su Lietuva. Tik tiek, kad lietuviai dirba.

Mūsų aludariai lietuviški? Kuris lietuviškas? „Calsberg“ atvažiavęs aiškina, kaip lietuviškas alus dabar kentės... Tai kad jis – ne lietuviškas labai seniai. Skandinavai atvažiavę pasakoja, kaip Lietuva nukentės, nes skandinavų televizija nebegaus iš lietuvių pinigų... Kažkoks marazmas. Investuotojų forumo vykdančioji direktorė pasakoja, pasirašo raštus Seimo pirmininkei, kaip dėl šio draudimo nukentės lietuvių žiniasklaida, kaip suklestės rusiški, baltarusiški kanalai, o investuotojų forumas vienija ne Lietuvos investuotojus – užsienio, pvz.: Lietuvos dujos, dar visokius...

J. D. Kitaip sakant, tai yra absoliuti juoda demagogija...

A. V. Kažkokia šizofrenija. Pasirašo žmonės, kur nesuprasi nei prie ko, nei kas...

J. D. Kalbėjau su vienu iš šių Seimo narių padėjėju, kuris, pasirodo, taip pat yra blaivininkas. Sakau „Ką tu ten darai, gėda visai partijai, gėdą darai man pačiam!“. Jis sako, kad geras kolega pasiūlė, tai jis pasirašė, manydamas, kad tas doras žmogus, bet, pasirodo, negalima pasitikėti net tais žmonėmis, kurie atrodo normalūs. Ir jie gal net patys nelabai suvokia, į kokį žaidimą yra įsukti.

A. V. Gali būti, aš tikrai neatmetu tokios galimybės, kad tie žmonės yra tiesiog „išdurti“. Ir „išdurti“ pačiu baisiausiu būdu.

Žiūrėkite, kas darosi: iš tų vienuolikos mano išvardintų - aštuoni yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai. Aš gavau ne vieną laišką iš frakcijos, kur sakoma, kad ne visa frakcija tokia, kad ne visi žmonės tokie, kad dauguma palaiko blaivybės idėjas. Sakau „o ką, jūs pasižiūrėkite, kas pasirašė“. Tai kokį toną užduoda ir kokį tai duoda ženklą žmonėms, kurie juos renka!

J. D. Galų gale artėja rinkimai.

A. V. Taip. Tvarkoje, jūs susitarėte su, pavyzdžiui, TV3, kad jūs gausite eterio, bet jus ne TV rinks, jus rinks žmonės, kurie matys, ką jūs pridirbote.

J. D. Praėjusių metų pabaigoje kilo triukšmas, kad bažnyčiose vyskupo Jono Kaunecko iniciatyva galbūt bus viešinami tie, kurie prikišo leteną, kad Lietuva būtų girtuoklių šalis. Tai šitos pavardės bus viešos. Ko gero aš visai už tuos viešinimus. Jeigu tai yra geras darbas, tai jie bus pirmu numeriu išrinkti. Bet jeigu tai yra plyta į tautos degradaciją, tai tada kitos žinios...

A. V. Grįžtant prie spaudos, televizijos ir kitų pajamų, svarbiausia, kad niekas net nebandė diskutuoti apie tai. Jeigu būtų pabandę, būtų pamatę įdomių dalykų. Pirmiausia, tas pats buvo šnekama, kai buvo planuojama uždrausti tabako gaminių reklamą. Buvo sakoma, kad masiškai bankrutuos televizijos, laikraščiai, nieko neliks.

Tai 2000 metais, kai įsigaliojo tabako gaminių reklamos draudimas, laikas buvo dar sunkesnis nei yra dabar. Ir niekas nebankrutavo, niekas niekur neišvažiavo. Tie patys žodžiai buvo sakomi, kai buvo planuojama apriboti dienos metu alkoholinių gėrimų reklamą. Sakė išsikraustys į Latviją – neišsikraustė. Reiškia, tai yra tik grasinimai.

J. D. Ir galų gale, tegul kraustosi, jeigu tik brudą gaminti pajėgia. Yra toks pasakymas – pigiausias ir greičiausias verslas yra investuoti į žmogaus silpnybes. Jeigu gaminsi geras bandeles, duoną, pyragą kepsi ar dar kažką, tai nuo tų produktų nesivysto priklausomybė ir yra rimta konkurencija, tačiau su degradaciją stimuliuojančiais produktais konkurencija yra daug paprastesnė, žmogus pradeda vartoti ir negali sustoti. Juk kiekvienas pažįstame kokį „pijokėlį“, kuris liks neapsirengęs, nepavalgęs, bet kad tik gautų įpilti į „čerkutę“.

Tęsinys - „Pradanginama informacija, alkoholis traukiniuose ir aludarių nauja gyvenamoji vieta – Seimas“